Turbūt ne vienas žmogus lapkričio mėnesio pirmąsias dvi dienas prisimena savo jau iškeliavusius artimuosius, juos aplanko ir uždega kelias žvakeles. Turbūt ne vienas žmogus tais vakarais mėgsta ramiai vaikščioti po “mažų žiburėlių miestelį“. Turbūt ne vienas žmogus tais vakarais susimąsto, kodėl dalis to “miestelio“ skendi tamsoje. Ir turbūt ne vienas žmogus tą tamsą nori paversti šviesa, uždegdamas žvakę...

Daugiau nei prieš aštuonerius metus du broliai Akmenėje taip pat susimąstė ir jau kitais metais į “miestelį“ atėjo nešini žvakėmis, kurias degė ant vienišų, tamsių ir apleistų kapų. Dar po metų jie atėjo ne vieni- su būreliu brolių ir sesių. Ir taip, metai iš metų, jie vis ėjo, kvietė kitus eiti kartu ir eidami nešė šviesą bei taip rūpinosi savo Artimu. Maldoje prisiminė ir į šį pasaulį negalėjusius atkeliauti vaikus, ir dėl Tėvynės žuvusius. Po kelių metų (2006) tokia iniciatyva atkeliavo ir į Šiaulius. Tuomet šviesą dalijo ne tik Žemaitijos skautų organizacijos nariai, bet ir šeimos bei jaunimo centrų darbuotojai, broliai jėzuitai, Šiaulių vyskupas E. Bartulis, jaunimas. Pamažu tai tapo ir kituose miestuose gyvenančių skautų tradicija.

Šiais metais “miestelius“ Mažeikiuose, Ventoje, Sedoje, Akmenėje, Kuršėnuose, Šiauliuose ir Vilniuje aplankė – žvakučių uždegimo akcijoje dalyvavo daugiau nei 120 skautų ir jaunų žmonių. Džiugu, kad šiais metais prisijungė ir Lietuvos skautų sąjungos, ir Lietuvos skautijos broliai ir sesės. Džiugu ir tai, kad Tu, uždegęs žvakę – savo rūpestį, maldą ir šilumą dovanojęs užmirštam, pats iš tikrųjų buvai apdovanotas nepalyginamai daugiau! Tuo, ką žodžiais apsakyti būtų gan sunku.

Jaukumas, gėris, šiluma, broliai ir sesės kartu...

Daug žmonių ėjo, daug praėjo...

Mes susitikome, kad rastume, kas buvo užmiršta ar užleista. Visi kartu keliavome per nuostabiu vakaro grožiu dvelkiančias ir šviesumu spindinčias Antakalnio kapines. Ieškojome kapų ant kurių nėra uždegtų žvakučių. Radome jų tikrai daug. Daugelis jų buvo padaryti prieš II – ąjį pasaulinį karą. Daug rusų, lenkų, atrodo buvo ir žydų palaidotų ten. Idomu, koks tų žmonių likimas... Kokia gi jų istorija?

Neišdildomas jausmas atsirasdavo viduje matant kaip įžiebdami šviesą ant kapų jiems tarsi suteikiam dvasią, pripildom juos jaukumo ir paliekam ten kartu dalelę savęs. Buvome pilni šilumos, kurią norėjome dalintis su kitais.

Kartu dalyvavo šio renginio iniciatoriai Žemaitijos skautai. Smagu, kai galime patirti bendrystę kartu su kitų organizacijų skautais. Daugiau tokių pasibuvimų! Daugiau noro būti kartu ir daryti gerus darbus.

Ačiū, kad buvot. Tikrai gera jausti šilumą iš brolių ir sesių nešant gėrį kartu!

brolis Vydūnas
Lietuvos skautų sąjunga