Maskva nepaliauja gąsdinusi, „tvarkos įvedimu kariuomenėje“. Vėl masiškai gaudomi pabėgėliai. Mes, Jaunuolių karinės tarnybos komisijos nariai nebeskaičiuojame darbo valandų. Kažkaip keistai bėga laikas, net ir laikrodžio rodyklėse jaučiasi įtampa...

Ankstus rytas, prabudimas. "Ne, nenoriu keltis" turbūt kankino kiekvieną šį rytą. „Bet juk šiandien blynas!“ Šokteliu iš lovos, prasivalau akis ir maunu pro duris į susitikimo vietą. Daugeliui  susirinkusiųjų tai pirmas kartas, mažumai antras ar trečias, bet visi besišypsantys ir pasiruošę. Oras tiesiog nuostabus, toks jausmas, kad ši diena tiesiog buvo sutverta mums, tiems dešimt čia susirinkusiųjų. Gamta nuostabi. Stoviu, dairausi ir stebiuosi, jog toks grožis visai arti. Einame, sniegas po kojomis lūžta, pasiekiame kalniuką ir čia prisimenu vaikystės dienas, kai žiemą lauke galėdavau lakstyti, voliotis sniege, mėtytis juo, o priėjus kalniuką pasiimti pašikniuką ir leistis nuo kalno.

Turbūt ne vienas žmogus lapkričio mėnesio pirmąsias dvi dienas prisimena savo jau iškeliavusius artimuosius, juos aplanko ir uždega kelias žvakeles. Turbūt ne vienas žmogus tais vakarais mėgsta ramiai vaikščioti po “mažų žiburėlių miestelį“. Turbūt ne vienas žmogus tais vakarais susimąsto, kodėl dalis to “miestelio“ skendi tamsoje. Ir turbūt ne vienas žmogus tą tamsą nori paversti šviesa, uždegdamas žvakę...

Daugiau nei prieš aštuonerius metus du broliai Akmenėje taip pat susimąstė ir jau kitais metais į “miestelį“ atėjo nešini žvakėmis, kurias degė ant vienišų, tamsių ir apleistų kapų. Dar po metų jie atėjo ne vieni- su būreliu brolių ir sesių. Ir taip, metai iš metų, jie vis ėjo, kvietė kitus eiti kartu ir eidami nešė šviesą bei taip rūpinosi savo Artimu. Maldoje prisiminė ir į šį pasaulį negalėjusius atkeliauti vaikus, ir dėl Tėvynės žuvusius. Po kelių metų (2006) tokia iniciatyva atkeliavo ir į Šiaulius. Tuomet šviesą dalijo ne tik Žemaitijos skautų organizacijos nariai, bet ir šeimos bei jaunimo centrų darbuotojai, broliai jėzuitai, Šiaulių vyskupas E. Bartulis, jaunimas. Pamažu tai tapo ir kituose miestuose gyvenančių skautų tradicija.

Gegužes 8 dieną vyko Vilniaus Atžalyno tunto organizuojamas žygis „Legendų keliais“, kurio tikslas buvo parodyti žmonėms kas yra skautai, supažindinti juos su mūsų veikla. Ankstų šeštadienio rytą susirinkome prie Vilniaus Užupio gimnazijos. Pirmoji skautiško žygio dalis buvo  orientacinės varžybos, jos buvo skirtos Vilniaus miesto istorijai.