Ačiū, Didis Žmogau,

Už pravertą langą,

Pro kurį įspindo vilties Saulė

Ir įsiveržė gaivus laisvės oras.

Ačiū, Didysis Šaukly,

Už pasakytą žodį,

Už prikeltą iš užmaršties dainą,

Už teisingą pareigos suvokimą.

 

Ačiū, Didysis Guodėjau,

Už Tavo ramų balsą,

Už tiesos žvilgsnį,

Už glėbį, į kurį priėmei visus.

Ačiū, Didis Lietuvi,

Už išartą gimtinės vaga,

Už pražydusią genties obelį,

Už galulaukių saulėtekius ir saulėlydžius.

Ačiū - už kuklumą, kantrumą,

Ačiū - už supratingumą,

Ačiū - už tylą ir ramybę,

Ačiū - už atvertą sielą.

O dabar, Tautos Dainiau, tariu Tau - ATLEISK !

Už išdavystę, už pažeminimą, už veidmainystę ir nemeilę,

Už akmenį - vietoj duonos, už spjūvį - vietoj šypsenos.

ATLEISK !

Nors manau, Tu savo kilnumu tai jau padarei...