Prasidėjus skautų sąjūdžiui, skautybės idėja labai greit paplito pasaulyje. Pirmojo pasaulinio karo metu lietuviai tremtiniai Rusijoje susitiko su pirmaisiais skautais įvairiose mokyklose.

Prezidento A.Smetonos laikais skautai buvo labai populiarūs visuomenėje. Skautų šefas buvo pats A.Smetona (1930 m.), Vyriausieji skautininkai, vienetų vadovai buvo net karinių padalinių vadai. (pvz., Vyriausiuoju skautininku yra buvęs Lietuvos respublikos kariuomenės vadas Raštikis. 1930 m. tautinės stovyklos organizavimas ir kiti svarbūs skautų reikalai būdavo sprendžiami vyriausybės posėdžių metu.

1918 m. lapkričio 1 d. - Vilniuje kpt. Petras Jurgėla - Jurgėlavičius Vilniuje, Vytauto gimnazijoje įkūrė pirmą mišrią Lietuvos skautų skiltį iš dešimties skautų ir dviejų skaučių.. Ši data - lietuviškos skautijos gimtadienis. Greitu laiku ši grupelė išaugo į dvi atskiras draugoves. Pirmoji skaučių draugovė pasirinko Birutės vardą, jos draugininke buvo E. Palevičiūtė. Pirmosios skautės parodė daug entuziazmo, daug darbo skyrė atsikuriančiai Tėvynei. Nekartą teko patirti sunkumų, bet pasiryžimas padėjo nugalėti daug kliūčių.
Lietuviškoji moksleivija greitai užsidegė skautiškomis idėjomis, kurios pradėjo plisti po įvairias Lietuvos vietas. Pradėjo kurtis nauji skautiški vienetai.

1919 m.- Kaune įsikūrė mišrus skautų ir skaučių būrelis, iš kurio išaugo skaučių "Birutės" draugovė, vadovaujama K. Ambrozaitės. Šios draugovės skaučių tarpe buvo jau susipažinusių su skautybės idėja Rusijoje ir Lenkijoje, todėl nuo pat pradžios draugovė buvo gerai suorganizuota.

1919 m. birželis - Įsteigta Lietuvos Skautų Paspirties Draugija (LSPD), rėmusi jauną sąjūdį ir nustačiusi Lietuvos skautijos organizacinę tvarką. Draugijos pirmininkas - dr. Jurgis Alekna.

1920 m.- įsikūrė "Birutės" draugovė Panevėžyje. Pradžioje jai vadovavo B. Koreivaitė.

1922 m.- išeina laikraštėlis "Skautas".

1922 m. Skautės pradėjo kurtis Šiauliuose, Marijampolėje, vėliau ir kitose vietose. Tais pačiais metais pradėjo veikti Vyriausias Lietuvos Skautų Štabas, kuriame skaučių atstovės dar nedalyvavo.

1923 m. Pradėtas leisti skautų žurnalas "Skautų aidas".

1923 m. kovo 11 d. Kaišiadoryse įkurta skautų draugovė, pavadinta Mindaugo vardu.

1924 m. Į Pasaulinį skautų biurą, dabartinį WOSM, įstojo Lietuvos skautų brolija (Lietuvos skautų sąjungos šaka).

1924 m. Pasaulio skautų Didžiojoje stovykloje (Jamboree) Kopenhagoje iš 12 000 dalyvių - 43 atstovai iš Lietuvos.

1924 m.- įvykusiame skautų vadovų suvažiavime dalyvavo ir skaučių atstovės, kurios iškėlė klausimą apie Skaučių skyriaus prie Vyriausio Skautų Štabo įkūrimą. Skyrius buvo sudarytas, o jo vedėja paskirta p. Šklinikytė-Vaitkienė, skyriaus adjutante V. Šikeraitė.
Vėliau įsikūrė studentų skautų ir skaučių draugovė Kauno Lietuvos universitete (1930 m. pavadintas Vytauto Didžiojo universitetu). Jie sukūrė savo statutą, ženklus, vėliavas ir t.t.

1925 m. kovo 15 d.- Panevėžyje įkurtas skautų vyčių vienetas.

1925 m.- buvo sudarytas naujas skaučių skyrius, kuriam vadovavo s. Apolonija Blynaitė - Šenbergienė ir narės s. V. Šikeraitė, ps. A. Veitaitė, ps. Jakubėnaitė ir ps. D. Kesiūnaitė. Šioms skautėms teko sunkus darbas: paruošti laipsnių programas, uniformas, ženklus. Jos sutelkė vyresniąsias skautes. Buvo užmegzti ryšiai ir su Tarptautiniu Skaučių Biuru.

1925 m.- pradėtas vartoti paukštytės vardas jaunesniąjai skautei.

1925 m.- iš viso buvo: 37 draugovės, 13 atskirųjų skilčių, 23 skautininkai, 1888 skautai. Broliai pasivadino "Lietuvos skautų Brolija".

1926 m.- suruošta pirmoji stovykla vadovėms Palangoje.

1927 m.- sušauktas pirmasis skautininkių suvažiavimas ir suruošta antroji stovykla Aukštosios Panemunės miške. Į skaučių skyrių vadiją išrinktos: M. Milvydaitė (pirmininkė), E Putvinskaitė, O. Jakubėnaitė, A. Adomaitytė ir O. Vingilytė. Įvairiose vietovėse įsikūrė skaučių skyriai, vėliau virtę tuntais. Pirmieji skyriai ( vėliau tuntai ) buvo įsteigti Marijampolėje, kuriam vadovavo s. J. Vaičiūnienė ir Kaune, kuriam vadovavo s. D. Kesiūnaitė.

1928 m.- vasarą Aukštosios Panemunės šile, prie Kauno surengta pirmoji Tautinė stovykla. Dalyvavo apie 500 skautų/čių.

1928 m.- buvo paminėtas dešimtmetis nuo skautų - skaučių organizacijos įsikūrimo Lietuvoje. Aukštosios Panemunės miške įvyko stovykla, kurioje dalyvavo 120 skaučių. Lietuvos visuomenė turėjo progos daugiau susipažinti su skautų veikla ir ją paremti. Tuo pat metu vykusioje tarptautinėje skautininkių konferencijoje Vengrijoje dalyvavo ir dvi lietuvaitės skautės.

1928 m. - Lietuvos skaučių seserija tapo viena iš Pasaulinio skaučių biuro, dabartinio WAGGGS, kūrėjų.

1929 m. J. Šarauskas išrenkamas Lietuvos skautams remti draugijos (LSRD) Centro valdybos vicepirmininku.

1929 m.- pirmą kartą buvo pasiūlyta skautėms trijų lapelių ženkliukas - rūtelė.

1929 m.- Pasaulio skautų Didžiojoje stovykloje, Škotijoje dalyvauja 4 vadovai iš Lietuvos.

1929 m.- dvi mūsų skautės dalyvavo tarptautinėje vadovių stovykloje Prancūzijoje. Skautėms vadovėms ir vyr. skautėms pradėta leisti laikraštis "Vadovė".

1930 m. spalio 1d. - LSS pereina Švietimo ministerijos globon. Skautų šefu tampa - A. Smetona. Sąjunga pertvarkyta į Broliją ir Seseriją. Seserijos vadės pareigoms buvo pakviesta s. Sofija Kymantaitė – Čiurlionienė. Tų pačių metų rudenį studentės skautės sudarė savo atskirą draugovę, kurią pavadino Studenčių skaučių Draugove.

1933 m.- LSS įstoja į Tarptautinį skautų biurą.

1933 m.- Pasaulio skautų Didžiojoje stovykloje Vengrijoje dalyvauja 35 lietuviai. Viso stovykloje buvo 30 tūkst. skautų (-čių).

1933 m. rugpjūčio 17 d.- Baden Powell'is, skaučių globėja Olave su šeima ir 650 anglų skautų vadų ir skaučių vadovių atvyksta į Lietuvą. Svečiams priimti Palangos pušyne buvo surengtas Lietuvos skautų (-čių) sąskrydis. Jam vadovavo VS Šarauskas su padėjėju V. Rozmanu ir adjutantu kpt. P. Kamarausku. Svečių priėmimui vadovavo A. Valusis, jų pervežimą tvarkė M. Kukutis, susisiekimą Kretingos stoty - kpt. V. Ikamas su padėjėju ltn. M. Šarausku. KAM turtą prižiūrėjo kpt. Jančys, sanitarinį punktą vedė pik. Ltn. Gyd. J. Puodžiūnas, vyriausias laužiavedys buvo K. Palčiauskas. Skautų stovyklos Vadįją sudarė: viršininkas (Kauno tuntininkas) V. Šenbergas, komendantas E. Vaivydas, informacijų propagandos vedėjas V. Valys su padėjėju H. Rudzinsku, ūkio vedėjas J. Mašiotas su padėjėjais A. Kemekliu ir V. Kašausku. Skaučių stovyklos vadija: viršininkė E. Barščiauskaitė, komendante ir adjuntantė M. Barniškaitė, informacijų ir registracijos vedėją I. Jonaitienė, svečių priėmimo ir pervežimo tvarkytoja L. Giršaitė, ūkio vedėja M. Sirutytė, laužavedė V. Barmienė. Sąskrydis įvyko rugpjūčio 14 - 18 dienomis. Kai kurie tuntai stovyklavo 10- 14 dienų. Dalyvavo 598 skautės ir 1.134 skautai - iš viso 1.732.

_{Baden Powell'is Palangoje 1933 metais}

Stovykla buvo gražiai įrengta. Jos puošimui vadovavo Č. Janučas. Buvo Šefų palapinės, ligoninė, viešbutis, komendantūra, telefono centrinė, fotolaboratorija, šimtai palapinių, - 1 garsiakalbis, įvairūs vartai, virtuvės, tribūna pajūry ir kt. Įdomiausias pastatas - bendras stalas, iškastas žemėje, prie kurio galėjo susėsti 1.500 skautų.
Stilizuotą staltiesę suprojektavo G. Žmuidzinavičiūtė. Stalo įrengimui ir puošimui vadovavo kariūnas A. Matonis. Laivas "Calgaric", kuriuo svečiai atplaukė, į Klaipėdos uostą įplaukti negalėjo. Mažesniais laivais svečiai buvo atvežti į krantą. Čia juos sutiko klaipėdiškių "Kęstučio" draugovė su M. Kukučiu, LSS, gubernatūros ir vyriausybės atstovai. Važiuojant automobiliais į Palangą, iš abiejų miško pusių pasipylė skautai ir skautės su lietuvių ir anglų vėliavėlėmis. Malonios staigmenos sužavėtas, R. Baden -Powell'is apsiašarojo. Palangoje prie pastatytų garbės vartų svečius pasveikino Palangos burmistras L. Šliūpas su miesto valdyba. Baden - Powell'iui įteigta Palangos Garbės Piliečio diplomas ir meniškas gintaro kūrinys, poniai Olave gėlių. R. Baden - Powell'io vardu pavadintą gatvę jis pats atidarė. Baden - Powell'iui LSS Šefas įteikė Gedimino Vilko ordiną..

1935 m.  Skaučių Seserija ir Skautų Brolija atsiskyrė į dvi savarankiškas, lygiateises šakas. Išleistas LSS statutas. Tais pačiais metais Seserijos vade paskirta s. K. Žilinskienė.

1935 m. Lietuvos skautų sąjungos vadovas A. Smetona paskyrė naują LSS tarybą. Brolijos vadu paskirtas J. Šarauskas.

1936 m.  įsikūrė jūrų skautės.

1936 m. J. Šarauskas dalyvavo tarptautinėje skautų vadų konferencijoje Stokholme, perrenkamas skautų brolijos vadu.

1937 m.  įsteigtos dvi oro skautų skiltys.

1938 m. liepos mėn.- Antroji tautinė stovykla: Brolija įsikūrė Aukšt. Panemunėje, o Seserija- Pažaislyje. Nepriklausomos Lietuvos skaučių organizacija gražiai augo, jos narių tarpe buvo ne tik jaunų mergaičių, bet ir užaugusių, įtakingų Lietuvos moterų. Ypatingai gausiai įsijungė lietuvės mokytojos, padėdamos auklėti skaučių jaunąją kartą. Buvo suruošta daug kursų ir vadovių stovyklų. Nemaža planų buvo sugalvota ateities darbams, bet istoriniai įvykiai pradėtus darbus nutraukė.

1940 m. liepos - rugpjūčio mėn. Sovietai, okupavę Lietuvą, panaikino Lietuvos Skautų Sąjungą. Iki panaikinimo Broliją sudarė 34 tuntai ( 7900 skautų ), Seseriją- 35 tuntai ( 8000 skaučių ). Tūkstančiams lietuvių palikus Tėvynę, nemažas skautų ir skaučių skaičius atsidūrė' įvairiuose Europos kraštuose. Ypatingai dideliam skaičiui esant Vokietijoje, gyvenant didesnėmis grupėmis tremtinių stovyklose, pradėjo atsikurti ir lietuvių skautų vienetai.

1988 m. Pirmoji skautų vadovų sueiga Vilniuje.

1989 m. Pirmieji atsikuriančios Lietuvos Skautų Sąjungos vadovai ir vadovės dalyvauja Gintaro/Ąžuolo vadovų mokykloje, Kalifornijoje.

1989 m. Atkuriamas suvažiavimas Vilniuje.

1990 m. gegužės mėn.- Vilniuje išleidžiamas "Skautų aidas".

1992 m. Antrasis skautų suvažiavimas Kaune.

1993 m.- vasarą Jubiliejinė stovykla vyko dviejose vietose: Palangoje, Kunigiškėse (900 stovyklautojų) ir Gulbinuose prie Vilniaus (400 dalyvių).

1994 m.- Trečiasis suvažiavimas Vilniuje.

1999 m.- Jono Pauliaus II-ojo vizito metu Lenkijoje "Baltoji misijoje " dalyvavo ir 5 skautai iš Lietuvos (Lietuvos skautų sąjunga).

2001 m. vasario 22d. - pirmą kartą Baden Powell' io gimimo dieną šventė kelios skautų organizacijos kartu.

2006 spalio 17 d. Lietuvos skautų sąjunga pratęsė australijos skaučių tradiciją, iškepė Anglijos Karalienei Elžbietai II skautišką pyragą.

2006 Lapkričio 25 d. įvyko eilinis Lietuvos skautų sąjungos suvažiavimas, Tarybos pirmininke išrinkta Gražina Levinskaitė, Vyriausiuoju Skautininku išrinktas Valentinas Šarėjus. Taip pat pakeistas statutas, kad dvi vadijos sujungiama į vieną vadiją.

2007 vasario 27 d. - patvirtintas ir įregistruotas pirmas nuo Lietuvos skautų sąjungos atkūrimo vyr. skaučių "Saulutės" (Vladės Arminaitės) židinys.

2007 rugpjūčio 1d. - Šimtmečio proga Lietuvos skautai pasitiko saulę.

2008 liepos mėn - įvyko Tautinė stovykla "Draugystės ugnis", kurio viršininkas buvo Lietuvos skautų sąjungos Vyriausias SKautininkas Valentinas Šarėjus.

2009 birželio 23 d. Lietuvos skautų sąjungos vadija išleidžia Lietuvos skautų sąjungos vadovams laikraštį "Skautuva".